Aštrioje ateityje Prancūzija atrodo paralyžiuota savo klimato iniciatyvose. Multinacionalinės korporacijos turi sprendžiamąją galią, vyriausybės dėmesys vis labiau krypsta į vis labiau radikalios aplinkosauginės aktyvizmo slopinimą. Didėjant įtampai, Grenoblyje vyksta dramatiškas incidentas, kuriame dalyvauja žinoma aktyvistė Julia Bombarth. Chaotiško susidūrimo metu ji nevalingai sukelia tragediją, grąžindama granatą, kuri mirtinai sužeidžia pareigūną. Šis veiksmas palieka Julią ir kitus pavojingai išnykti be pėdsakų, nepastebėtiems žiniasklaidos.
Baisus poįvykis suvienija visus personažus puikiame viešbutyje. Čia jie turi neraminančią „B“ žymę ant galvų, simbolizuojančią „Planet B“. Tai tarnauja kaip metaforinis kalėjimas, kuriame vyriausybė manipuliuoja jų mintimis, panašiai kaip virtuali Guantanamo, izoliuodama juos nuo išorinio pasaulio.
Antroje savo juostoje režisierė Aude-Léa Rapin nagrinėja šias temas per įtikinamą trilerio objektyvą. Įkvėpta klasikinių distopinių filmų, Planet B nesiekia iš naujo apibrėžti mokslinės fantastikos, bet laikosi įprasto pasakojimo. Su spaudžiančiomis socialinėmis temomis, įskaitant stebėjimą ir valstybės priespaudą, filmas kritikuoja, kiek toli vyriausybės nueis, kad išlaikytų tvarką.
Rodydama slidų kelią link autoritarizmo, Rapin parodo panašumus su reikšmingais įvykiais, tokiais kaip policijos smurtas ir aplinkos slopinimas. Pasakojime taip pat dalyvauja Nour, irakiečių imigrantė, kuri iššaukia priespaudžiančius įstatymus, susipindama aplinkosaugos aktyvistų ir valstybinės priespaudos nukentėjusiųjų likimus. Planet B – tai ryški mūsų dabartinės trajektorijos atspindys, skatinantis žiūrovus susidurti su nemaloniais faktais.
Prancūzijos klimato aktyvizmo krizė: distopinis aplinkosaugos kovų atspindys
Klimato aktyvizmo būklė Prancūzijoje
Prancūzija šiuo metu yra kritinėje vietoje, kalbant apie klimato kaitos aktivizmą ir vyriausybes veiksmus. Nepaisant klimato problemų skubumo, vyriausybės atsakas vis labiau linksta į radikalaus aplinkosaugos aktyvizmo slopinimą, o ne į prasmingų aplinkosaugos veiksmų skatinimą. Ši transformacija sukėlė klimatą, kuriame aktyvistai jaučiasi užklupti, o tikroji klimato krizės apimtis užgožta didėjančių įtampų ir valstybės kontrolės.
Naujos tendencijos ir inovacijos aplinkosaugos aktyvizme
Reaguojant į vyriausybių slopinimą, visoje Europoje atsiranda naujos tendencijos aplinkosaugos aktyvizme. Žemės organizacijos naudoja skaitmenines platformas mobilizacijai, naudodamos socialinius tinklus, kad apeitų tradicinių žiniasklaidos filtrus ir pabrėžtų savo žinutes. Taip pat buvo inovacijų tvarioje praktikoje, pabrėžiančios kolektyvinį veiksmą, tokių kaip bendruomenės inicijuojamos atsinaujinančios energijos iniciatyvos ir miesto sodininkystės projektai, skatinantys vietos maisto šaltinius.
Aktyvizmo saugumo aspektai
Kaip matoma per Planet B naratyvą, saugumo priemonės prieš aktyvistus intensyvėja. Stebėjimo technologijos ir duomenų rinkimo metodai kelia etinių problemų, ypač dėl privatumo teisių ir galimo valdžios piktnaudžiavimo. Aktyvistams kyla teisinių iššūkių, kurie kelia grėsmę jų laisvei susirinkti ir protestuoti, pabrėžiančių didėjančią susirūpinimą dėl pusiausvyros tarp nacionalinio saugumo ir pilietinių teisių.
Lyginant pasaulinius klimato veiksmų pastangas
Lyginant Prancūzijos situaciją su kitomis šalimis, akivaizdus skirtumas. Tokios šalys kaip Švedija ir Danija padarė pažangą aplinkosaugos teisės aktuose ir viešajame dalyvavime klimato veiksmuose, tuo tarpu Prancūzija patiria atbulinę eigą. Šis kontrastas parodo įvairius požiūrius sprendžiant klimato kaitą ir kelia svarbius klausimus apie tai, kaip valstybės politika formuoja viešąją nuomonę ir dalyvavimą aplinkosaugos judėjimuose.
Dabartinių aktyvizmo strategijų privalumai ir trūkumai
Privalumai:
– Skaitmeninis aktyvizmas atveria galimybes platesniam klimato problemų suvokimui ir švietimui.
– Bendradarbiavimas tarp aktyvistų ir nevyriausybinių organizacijų sustiprina pastangas prieš vyriausybių slopinimą.
– Kūrybiškos protestų strategijos atkreipia dėmesį į skubias klimato krizes.
Trūkumai:
– Didėjanti įtampa gali sukelti smurtinių protestų slopinimą ir sumažinti viešąjį palaikymą aktyvizmui.
– Aktyvistų charakterizavimas kaip radikalų gali atstumti potencialius sąjungininkus ir sumažinti jų reikalavimus.
– Misinformacijos plitimas per socialinius tinklus kelia iššūkį aktyvistų teiginių patikimumui.
Prognozės dėl būsimo klimato aktyvizmo Prancūzijoje
Didejant klimato krizei, tikėtina, kad aktyvizmas evoliucionuos siekiant prisitaikyti prie didėjančio valstybės priežiūros. Galime pamatyti decentralizuotų judėjimų augimą, kurie prioritetizuoja atsparumą ir tvarumą, tuo pačiu metu įveikdami policijos apribojimus. Technologijų ir aktyvizmo sankirta galėtų pasiūlyti naujas virtualių protestų formas, leidžiančias aktyvistams užmegzti ryšius be fizinio susirinkimo.
Distopinių naratyvų naudojimo atvejai klimato diskurse
Tokie naratyvai kaip Planet B tarnauja kaip paliudijimai apie galimas ateitis, su kuriomis žmonija gali susidurti, jei dabartinės tendencijos tęsis. Jie teikia kritinį objektyvą, per kurį galime tyrinėti mūsų atsaką į klimato kaitą, skatinančius mus užduoti klausimus apie tai, kuriuo keliu visuomenė juda. Užsiimti šiomis pasakojimais gali suteikti galios individams ginti sisteminius pokyčius ir pasipriešinti autoritariniams atsakymams į klimato aktyvizmą.
Išvada: Sudėtingos ateities navigacija
Klimato teisingumo kova Prancūzijoje, kaip tyrinėjama Planet B, atspindi platesnį pasaulinį iššūkį. Kai kova su klimato kaita vystosi, suprasti ir diskutuoti apie valstybės priespaudos bei bendruomenės atsparumo pasekmes bus itin svarbu. Aktyvistai, politikos formuotojai ir piliečiai turi apsvarstyti galimybes kurti teisingą ir tvarią ateitį, kartu nepamiršdami kreipiamojo autoritarizmo, kuris kelia grėsmę tikroms aplinkosaugos pastangoms.
Daugiau informacijos apie aplinkosaugos aktyvizmą ir tvarumo tendencijas rasite Greenpeace.